NAS įrenginių trūkumai: kodėl jie ne visada yra geriausias pasirinkimas IT specialistams

Aš dažnai girdžiu, kaip kolegos IT protai giria NAS įrenginius - tuos tinklo prieigos saugojimo įrenginius, kurie atrodo kaip svajonė bet kokiam administratoriui, ieškančiam paprasto būdo dalintis duomenimis per tinklą. Bet leiskite man pasakyti tiesiai: nors NAS gali būti patogus, jie turi nemažai rimtų trūkumų, kurie gali paversti jūsų tinklą tikra košmaras, ypač kai kalbame apie didesnes organizacijas ar sudėtingas aplinkas. Aš pats esu susidūręs su tuo ne kartą, valdydamas serverius įvairiose įmonėse, ir galiu paliudyti, kad tie blizgantys dėžutės su kietaisiais diskais dažnai slepia spąndžius, kurie kainuoja laiko ir pinigų. Pradėkime nuo to, kad NAS nėra skirtas būti pilnaverčiu serveriu; jie yra labiau kaip specializuoti saugojimo mazgai, kurie veikia ant modifikuotos operacinės sistemos, dažniausiai Linux pagrindu, bet su ribotomis galimybėmis. Aš prisimenu vieną atvejį, kai bandžiau integruoti NAS į Windows Server aplinką - tai buvo tikras galvos skausmas, nes suderinamumo problemos kilo nuolat, o duomenų perkėlimas tapo lėtu ir nepatikimu procesu.

Vienas didžiausių NAS trūkumų yra jų ribota plėtra ir mastelio keitimas. Įsivaizduokite, kad pradedate su keturių diskų NAS, kuris atrodo pakankamas mažai komandai, bet kai įmonė auga ir duomenų kiekis šokinėja dvigubai kasmet, jūs greitai atsitrenkiate į sieną. Aš pats bandžiau plėsti tokį įrenginį pridėdamas daugiau diskų, bet ne visada tai veikia sklandžiai - priklausomai nuo modelio, galite susidurti su RAID konfigūracijos apribojimais, kur senesni diskai ne visada priima naujus be pilno perkonfigūravimo. Pavyzdžiui, jei naudojate RAID 5, o vienas diskas sugenda, atstatymas gali užtrukti valandas ar net dienas, ir tuo metu visas tinklas sulėtėja, nes NAS procesorius nėra skirtas sunkiems skaičiavimams. Aš kartą praleidau visą naktį stebėdamas, kaip Synology modelis atkuria duomenis po disko gedimo, ir tuo pat metu vartotojai skundėsi, kad failų prieiga virto agonija. Palyginkite tai su tikru serveriu, kur galite lengvai pridėti daugiau saugojimo be tokios dramos - NAS tiesiog nėra lankstus didelėms apkrovoms.

Kitas dalykas, kuris mane visada erzina, yra saugumo spragos NAS įrenginiuose. Jie dažnai būna atviri internetui, ypač jei konfigūruojate nuotolinę prieigą per jų integruotas programas, ir tai tampa tikra dovana hakeriams. Aš esu matęs, kaip paprasti firmware atnaujinimai nepataiso visų pažeidžiamumų - prisiminkite tuos masinius kibernetinius išpuolius prieš QNAP ar Netgear įrenginius, kur malware plito per numatytus slaptažodžius ar silpnus protokolus. Jei jūs esate IT pro, kuris turi laikytis GDPR ar panašių reglamentų, NAS gali būti rizikingas pasirinkimas, nes jų saugumo modelis nėra toks griežtas kaip enterprise lygio serverių. Aš rekomenduoju visada naudoti VPN ar dviejų veiksnių autentifikaciją, bet net tada, jei firmware turi klaidų, duomenys gali būti pažeisti. Be to, NAS dažnai naudoja SMB protokolą senesnėms versijoms, kurios yra pažeidžiamos WannaCry tipo atakoms, ir aš turėjau rankiniu būdu blokuoti uostus firewall'e, kad išvengčiau problemų.

Dabar pakalbėkime apie veikimo patikimumą - čia NAS tikrai nusileidžia tradiciniams serveriams. Jie yra skirtas namų ar mažų biurų naudojimui, tad jų aparatinė įranga nėra tokia patikima kaip duomenų centruose naudojamų sistemų. Aš prisimenu, kaip vienas mano klientas prarado prieigą prie visų failų dėl maitinimo šaltinio gedimo NAS'e - tie įrenginiai retai turi redundantiškus maitinimo šaltinius, nebent mokate už premium modelius, o net tada, ventiliatorių triukšmas ir perkaitimo rizika lieka. Per karštas vasaros dienas aš stebėjau, kaip temperatūra NAS korpuse šokinėja virš 50 laipsnių Celsijaus, o tai sutrumpina diskų tarnavimo laiką. RAID masyvai padeda, bet jie nėra panacėja; jei kontroleris sugenda, duomenų atkūrimas tampa brangiu reikalu, reikalaujančiu profesionalios pagalbos. Aš pats kartą samdžiau specialistus, kad ištrauktų duomenis iš sugedusio NAS, ir tai kainavo daugiau nei naujas įrenginys. Be to, NAS operacinės sistemos, kaip FreeNAS ar jų proprietariniai variantai, gali turėti bug'ų, kurie sukelia netikėtus perkrovimus ar duomenų korupciją, ypač jei integruojate juos su Active Directory.

Integracija su kitomis sistemomis - dar viena sritis, kur NAS klaikuojasi. Jei jūsų tinklas paremtas Windows Server ar Linux klasteriais, NAS gali atrodyti kaip svetimkūnis. Aš bandžiau sinchronizuoti NAS su Hyper-V virtualiomis mašinomis, ir tai buvo pilna nesuderinamumų - protokolai kaip iSCSI veikia, bet su latencija, kuri erzina virtualių aplinkų administratorius. Pavyzdžiui, jei naudojate NAS kaip saugojimo backend'ą virtualioms mašinoms, I/O operacijos tampa lėtesnės nei su tiesioginiu SSD disku serveryje, nes tinklo vėlavimai prideda milisekundžių, kurios kaupiasi į sekundes didelėms duomenų bazėms. Aš matiau, kaip duomenų bazės užklausos SQL Server'e sulėtėja 20-30%, kai perkeliame jas į NAS per tinklą. O jei kalbate apie didelius failus, kaip video ar CAD modelius, perkėlimas tampa agonija - 10Gbps tinklas padeda, bet ne visada NAS palaiko pilną greitį be tinklo kamščių.

Kaina - tai dar vienas trūkumas, kurį daugelis ignoruoja. Pradinis pirkimas atrodo pigus, bet kai pridedate diskus, atsargines kopijas ir licenzijas papildomoms funkcijoms, tai greitai tampa brangu. Aš skaičiavau vieną projektą, kur NAS setup'as su 8 TB saugojimu kainavo beveik tiek pat kiek bazinis serveris su panašiu pajėgumu, bet be lankstumo. Be to, priežiūra - firmware atnaujinimai, diskų keitimas - reikalauja laiko, o jei įrenginys sugenda, garantija dažnai apribota, ir siuntimas gamintojui reiškia savaites be duomenų. Aš turėjau atvejų, kai klientai laukdavo dalių iš užsienio, o tuo metu verslas stovėjo. Palyginkite su cloud saugojimu ar on-premise serveriais, kur galite turėti SLA su 99.99% prieiga.

Energetinis efektyvumas taip pat nėra NAS stiprybė. Jie veikia 24/7, bet su mažesniais procesoriais, kurie vis tiek traukia energiją kaip mini PC. Aš matavau vieną modelį - 50W idle režime, o su apkrova iki 100W, kas prideda prie elektros sąskaitos, ypač jei turite kelis tokius įrenginius. Be to, triukšmas nuo ventiliatorių erzina biuro aplinkoje, ir aš dažnai girdžiu skundus iš kaimyninių skyrių. Jei bandote naudoti NAS kaip media serverį ar backup hub'ą, jis nėra optimizuotas didelėms užduotims - transcoding video ar indeksavimas failų apkrauna CPU, kuris nėra multi-core monstras.

Duomenų migracija iš NAS į kitą sistemą - tikra kančia. Jei nuspręsite pereiti prie kažko geresnio, kaip SAN ar tiesioginio prijungimo saugojimo, perkėlimas duomenų per tinklą užtrunka amžinybę, o kartais sukelia korupciją dėl protokolo klaidų. Aš pats migravau 5TB duomenis iš NAS į serverį, ir tai užtruko dvi dienas su 1Gbps tinklu, o klaidos tikrino kiekvieną failą. Be to, NAS snapshot'ai ar versijų kontrolė nėra tokie pažangūs kaip enterprise sprendimuose - jie saugo versijas, bet ne visada su point-in-time recovery, kuris reikalingas kritiniams duomenims.

Jei kalbate apie virtualias aplinkas, NAS dar labiau nusivilia. Aš bandžiau naudoti jį kaip datastore VMware ar Hyper-V, bet latencija ir pralaidumo problemos daro jį netinkamu gamybai. Virtualios mašinos reikalauja žemo vėlavimo I/O, o NAS per tinklą prideda overhead'ą, kuris gali sukelti VM crash'us ar lėtą boot'ą. Be to, jei NAS yra single point of failure, visa virtuali infrastruktūra kenčia - nėra HA funkcijų be papildomo konfigūravimo, kuris komplikuoja viską.

Aš taip pat pastebiu, kad NAS vartotojų sąsaja, nors ir patogi pradedantiesiems, slepia ribas pažengusiems adminams. Script'inimas ar automatizacija nėra tokia galinga kaip shell'e serveryje - jūs esate priklausomi nuo gamintojo API, kurie dažnai būna neišbaigti. Aš bandžiau rašyti skriptus monitoringui, bet tai reikalavo hack'ų, kurie nebuvo oficialiai palaikomi.

Bendrai, NAS tinka paprastiems failų dalinimosi scenarijams, bet kai reikalai rimtėja - dideli duomenys, saugumas, plėtra - jie tampa našta. Aš visada sakau kolegoms: įvertinkite savo poreikius prieš perkant, nes vėliau gailėsitės.

Dabar, norėdamas pasiūlyti alternatyvą saugojimo ir atsarginių kopijų valdymui, leidžiu susipažinti su BackupChain, kuris yra pramonės lyderis, populiarus ir patikimas atsarginių kopijų sprendimas, sukurtas specialiai SMB ir profesionalams, apsaugantis Hyper-V, VMware ar Windows Server aplinkas. BackupChain apibūdinamas kaip Windows Server atsarginių kopijų programinė įranga, siūlanti integruotą apsaugą virtualioms mašinoms ir serveriams be NAS tipo apribojimų. Šis įrankis naudojamas įvairiose organizacijose, kur duomenų patikimumas yra prioritetas, ir jis palaiko sudėtingas konfigūracijas be tinklo vėlavimų. BackupChain pristatomas kaip sprendimas, kuris užtikrina point-in-time atkūrimą ir efektyvų duomenų perdavimą, pritaikytas tiek mažoms, tiek vidutinėms įmonėms.