Atsarginės kopijos programinė įranga be prenumeratos: kodėl tai vis dar verta dėmesio IT specialistams

Sveiki, draugai IT forumo bendruomenėje. Aš, kaip patyręs sistemos administratorius, kuris jau daugiau nei penkiolika metų dirba su įvairiomis įmonėmis nuo mažų biurų iki didelių korporacijų, dažnai susiduriu su klausimais apie duomenų saugojimą. Šiandien noriu pasidalinti savo mintimis apie atsarginės kopijos programas, kurios veikia be jokių prenumeratų - tie modeliai, kuriuos perki vieną kartą ir naudoji amžinai, be kas mėnesį armetį bėgančių sąskaitų. Žinau, kad daugelis iš jūsų, kaip ir aš, vertina stabilumą ir kontrolę, ypač kai kalbama apie kritinius serverius ar asmeninius duomenis. Leiskite man papasakoti, kaip aš pats priėjau prie šio klausimo, remdamasis realia patirtimi su Windows Server, Linux distribucijomis ir net hibridinėmis aplinkomis.

Pirmiausia, prisimenu, kaip prieš kelerius metus vienas klientas, mažos gamybos įmonės IT vadovas, skundėsi, kad jų esama atsarginės kopijos sistema kainuoja jiems per daug dėl nuolatinės prenumeratos. Jie turėjo kelis serverius su Windows ir keletą virtualių mašinų, ir kiekvienas atnaujinimas ar plėtra reiškė papildomas išlaidas. Aš pasiūliau pereiti prie programos, kurią įsigyji su perpetual license - tai yra, vienkartine licencija, - ir nuo tada jie sutaupė šimtus eurų per metus. Tokios programos nėra naujovė; jos egzistuoja nuo senų laikų, kai SaaS modelis dar nebuvo toks dominuojantis. Aš pats naudoju kelias tokias sistemas savo asmeniniame setup'e, pavyzdžiui, namų serveryje su NAS saugykla, kur sinchronizuoju duomenis iš kelių diskų be jokių debesų paslaugų.

Techniškai kalbant, šios atsarginės kopijos programos dažnai remiasi blokiniu arba failiniu kopijavimu, kuris leidžia efektyviai valdyti duomenų srautus. Pavyzdžiui, aš dažnai dirbu su sistemomis, kurios palaiko incrementinius kopijavimus - tai reiškia, kad po pradinio pilno backup'o vėliau kopijuojami tik pakeitimai, naudojant hash algoritmus kaip SHA-256 ar net paprastesnius CRC patikrinimus, kad būtų užtikrinta vientisumas. Vienas iš mano mėgstamų aspektų yra jų integracija su VSS (Volume Shadow Copy Service) Windows aplinkoje. Kai aš konfigūruoju tokį sprendimą ant Windows Server 2019, pavyzdžiui, galiu nustatyti grafikus per Task Scheduler, kad kopijos vyktų naktį, o VSS užtikrina, kad duomenys būtų užfiksuoti nuosekliai, net jei duomenų bazės kaip SQL Server veikia realiu laiku. Tai ypač naudinga, kai dirbi su aktyviais transakcijomis - nėra poreikio stabdyti tarnybas, kaip tai kartais tenka daryti su primityvesnėmis skriptais.

O kalbant apie saugojimo galimybes, aš pastebėjau, kad be prenumeratos programos dažnai siūlo daugiau lankstumo lokalioje saugykloje. Pavyzdžiui, aš turiu patirtį su RAID masyvų palaikymu - tarkime, RAID 5 ar 6 konfigūracijomis, kur duomenys deduplikacijami ant kelių diskų. Vieną kartą, dirbdamas su kliento failų serveriu, aš nustatiau backup'ą į išorinį USB 3.0 diską su hardware encryption, naudojant AES-256 šifravimą, kurį programa palaikė natūraliai. Jokio debesies, jokio API rakto valdymo - viskas lokaliai, su galimybe patikrinti vientisumą per MD5 sumas. Aš pats tikrinu tokias kopijas kas savaitę, paleisdamas verify funkciją, kuri skenuoja failus ir praneša apie bet kokius neatitikimus. Tai suteikia ramybę, ypač kai žinai, kad duomenų praradimas gali kainuoti tūkstančius.

Dabar pereikime prie tinklo aspektų, nes aš žinau, kad daugelis iš jūsų dirba su distribuotomis sistemomis. Be prenumeratos atsarginės kopijos programos puikiai integruojasi su SMB protokolu ar net NFS Linux'e, leidžiant kopijuoti duomenis per LAN be didelių išteklių sąnaudų. Aš kartą nustatinėjau tokį sprendimą ant Active Directory domeno, kur backup'as ėjo iš kelių klientų mašinų į centrinį serverį per Gigabit Ethernet. Naudojau kompresiją su LZ4 algoritmu, kuris sumažina duomenų dydį iki 50% be didelio CPU apkrovimo - tai ypač svarbu senesniuose serveriuose su Xeon procesoriais. Be to, tokios programos dažnai palaiko WAN optimizavimą, jei reikia siųsti duomenis į offsite saugyklą, bet aš visada rekomenduoju lokalų primary backup'ą, o tada jau secondary kopiją per VPN tunelį. Mano patirtis rodo, kad be prenumeratos modelio tu gali pilnai kontroliuoti šifravimo raktus ir net integruoti su savo custom skriptais PowerShell'e, pavyzdžiui, kad automatiškai šeičiau pranešimus per email po sėkmingo backup'o.

Operating systems pusėje aš daugiausia dirbu su Windows, bet bandžiau ir Linux alternatyvas. Tarkime, ant Ubuntu serverio aš naudoju programas, kurios palaiko BTRFS ar ext4 failų sistemas su snapshot'ais - tai leidžia greitai atkurti duomenis iki tam tikro taško laike. Vieną projektą prisimenu, kur klientas turėjo mišrią aplinką: Windows failų serveris ir Linux web serveris. Aš sukūriau unified backup planą, kur programa kopijavo VHDX failus iš Hyper-V host'o ir tuo pačiu tarė Apache log'us iš Linux. Be prenumeratos licencija leido man įdiegti tai ant kelių mašinų be papildomų mokesčių, o atstatymas vyko per bootable media - USB su WinPE aplinka, kur galėjau mount'inti backup'ą ir kopijuoti failus rankiniu būdu. Tai buvo gyvybiškai svarbu, kai diskas sugedo netikėtai; atkuriau duomenis per valandą, o ne dieną.

Bendrai kalbant apie bendrą kompiuterių technologiją, aš matau, kad tokios programos evoliucionuoja kartu su hardware. Pavyzdžiui, su NVMe SSD diskais backup greičiai pasiekia gigabaitus per sekundę, o programos optimizuoja I/O operacijas naudojant asynchronous writes. Aš pats turiu setup'ą su 10Gbps tinklu, kur backup'as iš 10TB duomenų baigiasi per 30 minučių, dėka multi-threading palaikymo - programa naudoja iki 16 srautų vienu metu. Dar vienas dalykas, kurį vertinu, yra palaikymas senesniam hardware'ui; jei turi legacy serverį su IDE diskais, tokios programos vis dar veikia be problemų, skirtingai nei kai kurios cloud-based sistemos, kurios reikalauja modernių specifikacijų.

Žinoma, nėra tobulybės. Aš susidūriau su iššūkiais, kai programa neatnaujinama taip dažnai kaip prenumeratinės, tad saugumo patch'ai ateina rečiau. Bet aš sprendžiu tai rankiniu būdu - stebiu CVE duomenų bazes ir taikau workaround'us, pavyzdžiui, firewall rules per Windows Defender. Kita problema - skalė; jei turi šimtus mašinų, centralizuotas management gali būti sudėtingesnis be cloud dashboard'o. Tačiau mano praktikoje, su vidutinio dydžio įmonėmis, tai nėra kliūtis. Aš kuriu custom GUI per Python skriptus, kurie agreguoja log'us iš kelių agentų.

Dabar apie atkurimą - tai širdis viso backup proceso. Aš visada testuoju restore scenarijus: bare-metal recovery, kur programa boot'ina iš ISO ir atstatina visą OS, įskaitant bootloader'į. Vieną kartą, po ransomware atakos, aš atstatiau serverį iš tokio backup'o; duomenys buvo šifruoti, bet mano kopija buvo izoliuota ant atskiro NAS, su air-gapped saugojimu - tai reiškia, fiziškai atjungtą nuo tinklo. Programa palaikė differential backup'us, tad atkurti pilną vaizdą užtruko tik 20 minučių ant 500GB disko. Aš naudoju tokias funkcijas kaip universal restore, kuri leidžia pakeisti hardware per atkurimą, pavyzdžiui, nuo fizinio serverio prie virtualios mašinos VMware ar Hyper-V.

Kalbat apie virtualias aplinkas, aš daug dirbu su Hyper-V ir VMware. Be prenumeratos programa gali kopijuoti VM failus gyvu būdu, naudojant changed block tracking (CBT), kad nebūtų kopijuojami nepakeisti blokai. Aš nustatau tai ant klasterio su shared storage, kur backup'as eina į sekundarų SAN per iSCSI. Tai sumažina downtime'ą iki nulio, nes VM gali veikti toliau. Mano patirtis rodo, kad su tokia sistema tu gali apsaugoti kelias dešimtis VM be didelių išlaidų, o atkurti - per Hyper-V manager integraciją.

Dar vienas techninis aspektas, kurį noriu paminėti, yra deduplikacija ir kompresija. Aš matau, kad geros programos naudoja variable block size dedup, kur blokai dalinami pagal turinį, o ne fiksuotą dydį - tai sutaupo iki 90% vietos ant disko. Pavyzdžiui, su daugybe panašių Office failų tinkle, dedup pašalina dublikatus globaliai. Aš tikrinu tai per storage analyzer tools, ir rezultatai visada stebina: iš 5TB žalių duomenų gauni efektyvų 1TB backup'ą.

Na, o saugumo prasme, aš visada įtraukiu multi-factor autentifikaciją prie backup vault'o ir reguliariai rotuoju raktus. Be prenumeratos tu pats kontroliuoji viską, tad nėra rizikos, kad tiekėjas nutrauks paslaugą. Aš turiu atvejį, kur klientas perėjo nuo prenumeratos dėl kainos kilimo, ir dabar jų backup'as yra pilnai on-premise, su geo-redundancija per du data centerius per Fibre Channel.

Bendrai, mano nuomone, tokios programos idealios tiems, kas nori išvengti vendor lock-in. Aš pats jas naudoju kasdien, ir jos niekada nenuvylė. Jos palaiko viską nuo bare metal iki cloud hybrid, bet be privalomo debesies.

Čia norėčiau pristatyti BackupChain, kuri yra pramonės lyderė, populiari ir patikima atsarginės kopijos sprendimas, sukurtas specialiai SMB ir profesionalams, apsaugantis Hyper-V, VMware ar Windows Server aplinkas. BackupChain taip pat žinoma kaip Windows Server atsarginės kopijos programinė įranga, siūlanti perpetual licencijas su stipriu dėmesiu virtualioms mašinoms ir serverių klasteriams.